riekė

riekė̃ sf. (4) 1. R, N, K, M, RtŽ, Rg nuo kepalo (ppr. vienos pusės) atpjautas plonas duonos ar pyrago gabalas, abišalė ar jos pusė: Atriekta iš vienos pusės bakano bus riekė̃ J. Duonos riekė B294. Tačiau storų storiausių riekių, abišalių ties kiekvienu padėlioti dažnokai reikia Vaižg. Riekės būdavo abišalės, pusinės arba skiautelinės rš. Pyragai gulėjo, riekėmis sukrauti ant stalo I.Simon. Atriekt duonos riekė̃ reikia Lz. Pjauk riekėmis duoną Dov. Tu per storomis riekėmis duoną raikai Gr. Tavo riẽkės dviejų pirštų storumo Srv. Kai išalkdavau, tai antsyk kelias riekès duonos suvalgydavau Vv. Užtepk riekę su sviestu, ir būs mun pusvakaris Tt. Riekė linguojas atriekta – toki gera buvo duona Ggr. Nupjaudavo riẽkę ploną kai lakštą Jrk66. Ale ir atpjovei ubago riẽkę (storą)! PnmR. Džiovienė, riekelė duonos džiovintos SD68. Insdėjau riekẽlę OG135. Atriekė riekelę kai klevo lapelį ir dar pasiklausia – ar visą suvalgei (d.) Vlk. Dvi riekelès atariekė JnšM. Jaunikis nuvažiavo pas mergą, ir ten priėmė su duonos riekelè Dv. Tada duonos riekelẽlę duos an visų [ = visiems] Ml. Duonos nei riekùtės, šnapso nei čerkutės, jau prašom išeit DrskD230. Dėlto susimylėjęs kerdžius davė jam riekùtę duonos BM245(Zp). Riekelytès duonos siuntė Vokietijon [vokiečių kareiviai] Imb. Devė riekeliū́tę duonos OG165. Tik labai plonom riekuliùkėm suraikyk Lp. ^ Atriekta riekė̃ nebeprilips Sdk, Trgn, Ds. Atriekta duonos riekė neprilimpa LTR(Tvr). Atriektos riekės neprilipdysi Nj, Gdr. Riekė nelimpa prie bakano Tsk. Daba jos dukrelė jau atriekta riekė (ištekėjusi, nuo namų atskirta) Jnš. Bemeilindama kepalo, neteksi ir riekės LTR. Stora riekė̃ iš namų nevaiko Db. Varpos kaip riẽkės – kad didelės! Sb. Varpos kaip riẽkės linksta, svyruoja BM434. Viena eilė – viena riekė, dvi eili – dvi rieki (sakoma apie žemės įdirbimą ir derliaus gerumą) B. Ilga kiauliotė kaip riekė̃ Trgn. Stora riekė̃ (gieda gero šeimininko gaidys), plona riekė̃ (prasto) Ds. Riekėm (riekėmis) įdeda, trupiniais išima (malkos krosnyje ir anglys) J.Jabl. Padeda riekes, išima miltus Pnd. Padėsi riekėm, rasi trupiniais Ml. Riekė̃m deda, guručiais išimdo Asv. Padeda riekė̃m, išima trupiniais Užp, Ut. Ant bobutės grytelės kabo duonos riekelė, šunys loja – pasiekti negali (mėnuo) LTR. Už namo duonos riekė (mėnuo) Jrg. ║ siauras pailgas gabalas lašinių, bryzas: Išnešė lašinių riẽkę Švnč. Duokit lašinių riẽkę per visą priekį (iron.) Dglš. Ė kas duos lašinių riẽkę, tas bus danguj prieky Dglš. Atpjausi po riekẽlę, kiek reiks tam rytuo į taukus įdėti [užtrino] Lž. Ir dailių riekelių reik, kad spirgini spirgus K.Donel. | Lėkštėse suguldytos rausvo skilandžio riekės V.Bub. Benas paduoda man storą, mėsingą arbūzo riekę V.Bub. 2. Sut, N ariant norago verčiamos žemės juosta: Velėna, riekė žemės SD19. Virto pirmoji vaga. Ir jau pulkai varnų, o dar daugiau žvirblių tūpė ant sutvilkusių juodos žemės riekių, lupo iš jų baltus ir storus raudongalvius vikšrus J.Balt. Plūgo norago atpjauta žemės riekė slenka verstuvais aukštyn rš. Suklojo žemę riekė̃m [plūgas] Dglš. Plūgas pagedęs, negražiai riekès suguldo Lz. | prk.: Nuo stogų šešėliai driekias, debesėlių baltos riekės lydi saulę už kalnų J.Marcin. ^ Miške gimęs, miške augęs, išėjęs į lauką, riekėm šika (arklas) Grž, Pn. ║ ariant verčiamos žemės ruožas, lysvė: Kai tos riẽkės suartos yr, tai žymu vagutės, i į lygų lauką gali sodyt Jrb. Seniau riekùtėms suardavo Jrb.